Finansinių ataskaitų rinkinys 2012 m. IV ketvirtis PDF Spausdinti El. paštas
Ketvirtadienis, 03 Spalis 2013 09:31

PLUNGĖS LOPŠELIS – DARŽELIS ,,RŪTELĖ“

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, A.Jucio g. 38, LT-90151 Plungė, tel. (8 448)72 423, faks. (8 448) 72 423, el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ,

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191128765

 

2013-03-13   Nr.D2 - 40

 

Į ___________ Nr. _____________

Plungės rajono savivaldybės

Finansų ir biudžeto skyriui

 

2012 METŲ KETVIRTOJO KETVIRČIO TARPINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINIOAIŠKINAMASIS RAŠTAS

II.   BENDROJI DALIS

1. Duomenys apie šį finansinių ataskaitų rinkinį parengusį viešojo sektoriaus subjektą

Plungės lopšelis – darželis „Rūtelė“ įsteigtas 1987 m. rugsėjo 1 d. Įregistruota 1994 m. spalio 24 d., rejestro Nr. 084043. Įstaigos kodas – 191128765. Steigėjas – Plungės Rajono savivaldybės taryba. Nuo 2005 m. spalio 1 d. įstaigai suteiktas finansinis savarankiškumas. Pagrindinės veiklos rūšis – ikimokyklinis ugdymas. Kita veiklos rūšis – priešmokyklinis ugdymas. Lopšelis – darželis „Rūtelė“ – bendrojo tipo ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Dirba 12 grupių. 3 – jose grupėse ugdomi ankstyvojo amžiaus vaikai, 7 – iose ikimokyklinio ir 2 – jose priešmokyklinio amžiaus vaikai. Jas lanko 222 vaikai. Dirba 54 darbuotojai – 23,2 et. pedagogų ir 28,00 et. aplinkos personalo. Plungės lopšelio - darželio „Rūtelė“ buhalterinę apskaitą , vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, finansų ministro įsakymais , veda ir finansinių ataskaitų rinkinį rengia įstaigos vyr. buhalterė.

Svarbių įvykių ar aplinkybių, kurios galėtų paveikti Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ veiklą finansinių ataskaitų sudarymo dieną nėra.

2. Finansiniai metai

Įstaigos finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

3. Informacija apie kontroliuojamus, asocijuotus ir kitus subjektus

Įstaiga kontroliuojamų, asocijuotų ar kitaip administruojamų subjektų neturi.

4. Informacija apie įstaigos filialus ar struktūrinius vienetus

Įstaiga filialų ar struktūrinių vienetų neturi.

5. Informacija apie įstaigos vidutinį darbuotojų skaičių per ataskaitinį laikotarpį

Įstaigoje per 2011 metus vidutiniškai dirbo 54 darbuotojai.

6. Svarbios sąlygos, kuriomis veikia įstaiga ir kurios gali paveikti tolesnę įstaigos veiklą:

Svarbių sąlygų, kurios gali paveikti tolesnę įstaigos veiklą, nėra.

II.  APSKAITOS POLITIKA

Įstaigos apskaitos politika patvirtinta Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V1-82.

Įstaigos sąskaitų planas patvirtintas Plungės lopšelio – darželio „Rūtelė“ direktoriaus 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V1-35.

Įstaigos finansinių ataskaitų rinkinys parengtas vadovaujantis VSAFAS reikalavimais. Ataskaitų straipsnių, kurie neatitiktų VSAFAS reikalavimų, nėra.

Įstaiga apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinį rengia pagal šiuos apskaitą reglamentuojančius teisės aktus:

- Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai (toliau – VSAFAS);

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas;

- Lietuvos Respublikos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas;

- Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

Įstaigos apskaitos politikoje taikomi būdai, kurie leidžia tiksliai ir teisingai fiksuoti įstaigos vykdomas ūkines operacijas ir objektyviai atspindėti įstaigos finansinę būklę bei veiklos rezultatus.

Įstaiga, tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį, vadovaujasi apskaitos principais, kurie yra nurodyti 1 VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“:

  1. Subjekto
  2. Veiklos tęstinumo
  3. Periodiškumo
  4. Pastovumo
  5. Piniginio mato
  6. Kaupimo
  7. Palyginimo
  8. Atsargumo
  9. Neutralumo

10.  Turinio viršenybės prieš formą.

Įstaigos apskaita tvarkoma taikant dvejybinį įrašą.

Įstaigos apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą.

Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba.

Atskirų apskaitos objektų (materialiojo, nematerialiojo  turto, atsargų, pinigų,  įsipareigojimų, nemokamai gauto turto,  pajamų ir sąnaudų) apskaitos principai, įvertinimo būdai ir metodai nustatyti atitinkamą objektą reglamentuojančiose įstaigos apskaitos politikos skyriuose.

Apskaitai tvarkyti naudojama buhalterinė apskaitos programa „PROGRA“, kuri pritaikyta

apskaitai tvarkyti pagal VSAFAS reikalavimus.

Apskaitos duomenys detalizuojami pagal šiuos požymius:

  1. valstybės funkciją;
  2. programą;
  3. lėšų šaltinį;
  4. valstybės biudžeto išlaidų ir pajamų ekonominės klasifikacijos straipsnį.

Visos operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami dvejybiniu įrašu didžiojoje knygoje.

Pateikiama informacija yra patikima, teisinga, nešališka, visais reikšmingais atvejais išsami.

Nematerialus turtas

Registruodami apskaitoje ir rodydami finansinėse ataskaitose ilgalaikį nematerialųjį turtą laikome  13-tą viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Nematerialusturtas“

Nematerialusis turtas įstaigos apskaitos politikoje pirminio pripažinimo metu registruojamas įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.   Po pirminio pripažinimo nematerialus turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas ribotas, finansinėse ataskaitose yra parodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimą, jei jis yra.  Nematerialiojo  turto amortizuojamoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą nustatytą turto naudingo tarnavimo laiką tiesiogiai proporcingu metodu . Likvidacinė vertė – 0.

Neatlygintinai gautas nematerialus turtas ne iš viešojo sektoriaus subjekto registruojamas jo tikrąją verte pagal įsigijimo dienos būklę, jei tikrąją vertę įmanoma patikimai nustatyti. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, tuomet nematerialusis turtas registruojamas simboline vieno lito verte.

Įstaigos nematerialiuoju turtu laikomas toks turtas, kuris yra lengvai atskiriamas nuo kitų nematerialiojo turto vienetų. Galima patikimai nustatyti turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, įstaiga turi teisę tuo turtu disponuoti.

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas patvirtintas Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktoriaus 2010 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V1-40 “ Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiko normatyvai“. Įstaigos nematerialusis turtas skirstomas į tokias grupes, kurioms patvirtintas naudingo tarnavimo laikas:

1.

Programinė įranga, jos licencijos ir techninė dokumentacija

3 m.

2.

Kitas nematerialusis turtas

9 m.

Amortizacija skaičiuojama taikant tiesinį amortizacijos skaičiavimo metodą.

Nematerialusis turtas turi būti nurašomas jį perleidžiant arba jei šis turtas nebeatitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijų.

Ilgalaikis materialus turtas

Registruodami apskaitoje ir rodydami finansinėse ataskaitose ilgalaikį materialųjį turtą taikome 12-tą  viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis skirtas tam tikroms savarankiškoms funkcijoms atlikti: paslaugoms teikti ar administraciniams tikslams, numatomas naudoti ilgiau nei vienus metus ir jo  įsigijimo savikaina yra ne mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę-1000 Lt.

Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas

įsigijimo savikaina. Po pirminio pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę, kilnojamąsias, nekilnojamąsias kultūros vertybes ir kitas vertybes, finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, jei jis yra. Likvidacinė vertė -0 Lt.

Neatlygintinai gautas ilgalaikis materialusis turtas ne iš viešojo sektoriaus subjekto registruojamas jo tikrąją verte pagal įsigijimo dienos būklę. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti

negalima, tuomet ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simboline vieno lito verte.

Neatlygintinai gautas ilgalaikis materialusis turtas iš kito viešojo sektoriaus subjekto registruojamas įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas ir nuvertėjimas (jei jis yra) pagal ilgalaikio materialiojo turto perdavimo dienos būklę.

Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas už simbolinį mokestį registruojamas ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte, jei tikrąją vertę galima patikimai nustatyti ir kai tas subjektas iki turto perdavimo taikė tikrosios vertės metodą. Jei tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simboline vieno lito verte.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimui skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus.

Įstaigoje yra ilgalaikio materialiojo turto grupės ir nustatytas naudingo tarnavimo laikas:

3.

Pasatatai

 

3.1.

Kapitaliniai mūriniai pastatai (sienos 2,5 ir daugiau plytų storio, gelžbetonio; perdengimo ir denginiai – gelžbetoniniai ir betoniniai); monolitinio gelžbetonio pastatai, stambių blokų (perdengimai ir denginiai – gelžbetoniniai) pasatatai

130

4.

Infrastruktūros ir kiti statiniai

 

4.1.

Kiti statiniai

20

5.

Mašinos ir įrenginiai

 

5.1.

Gamybos mašinos ir įrenginiai

20

5.2.

Apsaugos įranga

7

5.3.

Filmavimo, fotografavimo, mobiliojo telefono ryšio įrenginiai

4

5.4.

Radijo ir televizijos, informacinių ir ryšių technologijų tinklų valdymo įrenginiai ir įranga

10

5.5.

Kitos mašinos ir įrenginiai

20

6.

Baldai ir biuro įranga

 

6.1.

Baldai

12

6.2.

Kompiuteriai ir jų įranga

5

6.3.

Kopijavimo ir dokumentų dauginimo priemonės

5

6.4.

Kita biuro įranga

10

7.

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

 

7.1.

Muzikos instrumentai

45

7.2.

Ūkinis inventorius ir kiti reikmenys

10

7.3.

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

10

 

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą.

Ilgalaikis materialusis turtas nurašomas iš apskaitos, kai jis perleidžiamas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, yra prarandamas dėl vagysčių, stichinių nelaimių ar kitų priežasčių.

Biologinio turto įstaiga neturi.

Atsargos

Atsargos – viešojo sektoriaus subjekto turtas, kurį viešojo sektoriaus subjektas per vienus metus sunaudoja viešosioms paslaugoms teikti arba kuris yra laikomas numatant jį paskirstyti vykdant įprastą veiklą.

Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansines ataskaitas – įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Nemokamai gautos atsargos apskaitoje registruojamos grynąja realizavimo verte.

Apskaičiuodama atsargų, sunaudotų teikiant paslaugas, ar parduotų atsargų savikainą, įstaiga taiko konkrečių kainų įkainojimo metodą.

Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje registruojamas pagal nuolat apskaitomų atsargų būdą, kai buhalterinėje apskaitoje registruojama kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija.

Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis inventorius. Naudojamo inventoriaus  apskaita tvarkoma nebalansinėse sąskaitose kiekine ir vertine išraiška.

Gautinos  sumos

Gautinos sumos registruojamos tada, kai Subjektas įgyja teisę gauti pinigus ar kitą  finansinį turtą pagal 17-ąjį VSAFAS „ Finansinis turtas ir įsipareigojimai“. Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina. Vėliau ilgalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, o trumpalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius. Gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų sumų nuvertėjimo nuostoliai pradedami skaičiuoti suėjus prievolės įvykdymo terminui.

Gautinos sumos ir išankstinio apmokėjimo nuvertėjimo sumos kaupiamos kontrarinėse sąskaitose, užregistravus gautinų sumų ar išankstinių apmokėjimų nuvertėjimą, balansinė vertė sumažėja, tačiau pirminėje registravimo sąskaitoje išlieka įsigijimo savikaina.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigai – pinigai, esantys kasoje, bankų sąskaitose ir pervesti, bet dar negauti pinigai. Pinigų ekvivalentai – trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į tam tikras pinigų sumas ir kurių vertės pokyčio rizika yra nereikšminga.

Pinigai ir jų ekvivalentai priskiriami prie trumpalaikio turto.

Finansavimo sumos

Finansavimo sumos pripažįstamos, kai atitinka 20-ojo VSAFAS nustatytus kriterijus.

Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis prapažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.

Gautos ir perduotos kitiems viešojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos,  įstaigos

sąnaudomis nepripažįstamos. Perdavus finansavimo sumas kitiems viešojo sektoriaus subjektams,

mažinamos gautos finansavimo sumos, registruojant perduotas finansavimo sumas. Gautos ir

perduotos ne viešojo sektoriaus subjektams finansavimo sumos, registruojamos kaip įstaigos

sąnaudos, kartu pripažįstant finansavimo, kuris buvo skirtas šiam tikslui, pajamas.

Finansiniai įsipareigojimai

Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami įsigijimo savikaina. Vėliau šie įsipareigojimai įvertinami:

  1. ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai – amortizuota savikaina;
  2. trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai – įsigijimo savikaina.

 

Atidėjiniai

Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje. Įstaiga turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamąjį pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei patenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami.

Pajamos

Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo

pačiu laikotarpiu, kai yra patiriamos su šiomis pajamomis susijusios sąnaudos.

Pajamos, išskyrus finansavimo pajamas, pripažįstamos, kai tikėtina, jog įstaiga gaus su

sandoriu susijusią ekonominę naudą, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir kai galima patikimai įvertinti su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas. Pajamos registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kai yra uždirbamos, t.y. kurį suteikiamos paslaugos ar parduodamas turtas ar kt., nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

Sąnaudos

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo

ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo sąnaudos registruojamos kiekvieno

mėnesio paskutinę dieną. Apskaitoje darbuotojams mokėti už kasmetines atostogas sumos kaupiamos ir pripažįstamos sąnaudomis kiekvieną mėnesį.

Turto nuvertėjimas

Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius.

Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, nustatoma, ar yra turto nuvertėjimo požymių. Jeigu yra vidinių

ar išorinių nuvertėjimo požymių, nustatoma turto atsiperkamoji vertė, kuri palyginama su turto

balansine verte.

Pripažinus   ilgalaikio   materialiojo   ir nematerialiojo   turto nuvertėjimo nuostolį,

perskaičiuojamos  būsimiems  ataskaitiniams  laikotarpiams  tenkančios turto nusidėvėjimo

(amortizacijos) sumos, kad turto nudėvimoji (amortizuojamoji) vertė po nuvertėjimo būtų tolygiai

paskirstyta per visą likusį jo naudingo tarnavimo laiką, t. y. nuvertėjimo suma nudėvima per likusį

naudingo tarnavimo laiką, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

Įvykiai, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie

subjekto finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (koreguojantys įvykiai), atsižvelgiant į jų įtakos reikšmę parengtoms finansinėms ataskaitoms, yra parodomi finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose. Nekoreguojantys įvykiai , pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, aprašomi aiškinamajame raštą, kai jie yra reikšmingi.

Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra

užskaitomos tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios užskaitos (pvz., dėl draudiminio įvykio patirtos sąnaudos yra užskaitomos su gauta draudimo išmoka).  Palyginamieji skaičiai yra koreguojami, kad atitiktų ataskaitinių metų finansinius rezultatus.

Apskaitos politikos keitimas

Įstaiga  pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima

palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia subjekto

finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.

Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pripažinimo, apskaitos ar dėl jų atsirandančio turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos keitimu. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t.y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi naudojama, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo.

Apskaitinių įverčių keitimas

Apskaitiniai  įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo

remtasi  atliekant įvertinimą, arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių. Subjekto

apskaitinio įverčio pasikeitimo rezultatas įtraukiamas į tą veiklos rezultatų ataskaitos eilutę, kurioje

buvo parodytas pirminis įvertįs, nebent pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu turi įtakos tik finansinės būklės ataskaitos straipsniams. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte.

Apskaitos klaidų taisymas

Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių

ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė

išraiška individualiai arba su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra

didesnė nei 0,5 procento per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų vertės arba 0,25 procento turto vertės.

III. PASTABOS

1. Nematerialiojo turto balansinės vertės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį (pastaba Nr. P03)

Nematerialiojo turto balansinės vertės pagal turto grupes pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį pateiktas šio aiškinamojo rašto 1 priede.

Straipsnyje „Nematerialusis turtas “ užregistruotos keturios  programinės įrangos, iš kurių trys yra visiškai amortizuotos. Trijų  įsigijimo savikaina 1292 Lt. Vienos programinės įrangos įsigijimo savikaina yra 378,00 Lt. IV ketvirčio pabaigoje, priskaičiavus amortizaciją 120,00 Lt, likutinė vertė yra 258,00 Lt.

2. Ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį (pastaba Nr. P04)

Ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės pasikeitimo per ataskaitinį laikotarpį lentelė yra pateikta šio aiškinamojo rašto 2 priede.

Straipsnyje „Materialusis turtas“ 2012-01-01 balansinė turto vertė buvo 1490952.  Lt. Ilgalaikio turto II ketvirtyje įsigyta už 2991,00 Lt. Turtui nusidėvėjus 22641,00 Lt, jo balansinė vertė 2012-12-31 yra 1468310,53 Lt. Įstaiga turi ilgalaikio materialaus turto, kuris yra visiškai nudėvėtas, tačiau vis dar naudojamas veikloje . Jo įsigijimo savikaina 25192,00 Lt.

3. Atsargų vertės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį  (pastaba Nr. P08)

Informacija apie atsargų vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį lentelė yra pateikta šio aiškinamojo rašto 5 priede.

Įstaigos medžiagų likutį 5015,58 Lt sudaro: maisto produktų likutis 4791,13 Lt iš pajamų už paslaugas programos lėšų  ir kitos medžiagos 224,45 Lt , atitinkamai skirstomos pagal finansavimo šaltinius.

4. Informacija apie išankstinius apmokėjimus  (pastaba Nr. P09)

Informacija apie išankstinius apmokėjimus lentelė yra pateikta šio aiškinamojo rašto 6 priede.

Išankstinis apmokėjimas yra 352,69 Lt  už spaudinių prenumeratą ( UAB „Plungės paštas“).

5. Informacija apie vienerius metus gautinas sumas  (pastaba Nr. P10)

Informacija apie vienerius metus gautinas sumas lentelė yra pateikta šio aiškinamojo rašto 7 priede.

Gautinos finansavimo sumos

Gautinų finansavimo sumų įstaiga neturi.

Gautinos sumos už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas

Gautina suma už teikiamas paslaugas įstaigoje yra 17296,22 Lt. Iš jų: įsiskolinimas už vaikų išlaikymą lopšelyje-darželyje 13138,22 Lt ir mokestis po 1 litą  4158,00 Lt.

Sukauptos gautinos sumos

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, lopšelis-darželis „Rūtelė“ savo apskaitoje užregistravo sukauptas gautinas finansavimo sumas pagal finansavimo šaltinį: savivaldybės biudžeto – 151960,03 Lt,  mokinio krepšelio – 39809,91 Lt. Savivaldybės biudžeto gautinas sumas sudaro : DU 22377,78 Lt , socialinio draudimo įmokos 9760,01 Lt, DU atostogų rezervas 15568,47 Lt, socialinių draudimo įmokų atostogų rezervas 4823,07 Lt,  gautinos sumos nepiniginiam turtui įsigyti (mityba) 2343,79 Lt , kitoms išlaidoms kompensuoti (komunalinės paslaugos) 97086,91 Lt. Mokinio krepšelio gautinas sumas sudaro : DU atostogų rezervas 30347,33 Lt, socialinių draudimo įmokų atostogų rezervas 9401,59 Lt. Gautinos sumos kitoms išlaidoms kompensuoti (ryšiai) 60,99 Lt .

6. Informacija apie pinigus ir pinigų ekvivalentus  (pastaba Nr. P11)

Informacija apie pinigus ir pinigų ekvivalentus yra pateiktas šio aiškinamojo rašto 8 priede.

Pinigų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra 27933,19 Lt. Jį sudaro: rėmėjų lėšos 2753,70 Lt,  GPM 2% paramos lėšos 25039,49 Lt , tėvų įnašų lėšos nebiudžetinėje kasoje 139,57 Lt.

7. Finansavimo sumų likučiai  (pastaba Nr. P12)

Informacija apie finansavimo sumų likučius yra pateikta  šio aiškinamojo rašto 9 priede.

Finansavimo sumų , gautų iš valstybės, savivaldybės biudžeto ir kitų šaltinių likutis 1496586,17 Lt. Detalesnė informacija apie finansavimo sumas ir jų panaudojimą pateikiama 20 VSAFAS 4 priede.

8. Finansavimo sumos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai  per ataskaitinį laikotarpį  (pastaba Nr. P12)

Informacija apie finansavimo sumas pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčius per

ataskaitinį laikotarpį lentelė yra pateikta šio aiškinamojo rašto10 priede.

9. Informacija apie įsipareigojimų dalį nacionaline ir užsienio  valiutomis  (pastaba Nr. P12)

Informacija apie įsipareigojimų dalį nacionaline ir užsienio valiutomis yra pateikta šio aiškinamojo rašto15 priede.

Eil.

Nr.

Įsipareigojimų dalis valiuta

Įsigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pradžioje

Įsigijimo savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

1

2

3

4

1.

Nacionaline

139753,00

205174,81

2.

Eurais

 

 

3.

JAV doleriais

 

 

4.

Kitomis

 

 

5.

Iš viso

139753,00

205174,81

 

10. Informacija apie kai kurias trumpalaikes mokėtinas sumas (pastaba Nr. P17)

Informacija apie kai kurias trumpalaikes mokėtinas sumas yra pateikiama šio aiškinamojo rašto 12 priede.

Plungės lopšelio darželio „Rūtelė“ trumpalaikiai įsipareigojimai ataskaitinio laikotarpio pabaigai yra 205174,81 Lt.

Tiekėjams mokėtinos sumos

Tiekėjams mokėtinos sumos 112896,56 Lt dalį numatome padengti per sausio mėnesį, o kreditorinį įsiskolinimą už komunalines paslaugas ( šildymą ir vandenį) – kai bus gautos lėšos iš savivaldybės biudžeto. Tiekėjams mokėtiną sumą  sudaro : įsiskolinimas už maisto produktus iš biudžeto lėšų 2343,79 Lt, pajamų už paslaugas programos lėšų 13320,94Lt. Įsiskolinimas už komunalines paslaugas iš biudžeto lėšų yra 97086,91 Lt, už ryšių paslaugas iš mokinio krepšelio lėšų 60,99 Lt ir 83,93 Lt iš pajamų už paslaugas programos lėšų.

Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai

Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai yra 32137,79 Lt.  Iš jų su DU iš savivaldybės biudžeto lėšų – 22377,78 Lt. Socialinio draudimo įmokos iš savivaldybės biudžeto lėšų – 9760,01 Lt.

Sukauptos mokėtinos sumos

Sukauptą mokėtiną sumą 6014,46 Lt sudaro DU atostogų rezervas savarankiškų savivaldybės funkcijų 15568,47 Lt ir socialinio draudimo įmokų rezervas savarankiškų savivaldybės funkcijų 4823,07 Lt. DU atostogų rezervas mokinio krepšelio 30347,33 Lt ir socialinio draudimo įmokų rezervas mokinio krepšelio 9401,59 Lt.

11. Pagrindinės veiklos kitos pajamos  (pastaba Nr. P21)

Informacija apie kitas pajamas yra pateikta šio aiškinamojo rašto 13 priede.

Pagrindinės veiklos kitas pajamas sudaro  pajamos už vaikų išlaikymą biudžetinėje įstaigoje 197039,32Lt.

12. Informacija pagal veiklos segmentus  (pastaba Nr. P22)

Šio aiškinamojo rašto 14 priede detalizuojami įstaigos naudojami ištekliai pagal atliekamas funkcijas – sąnaudos ir pinigų srautai. Sąnaudos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos buvo padarytos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Pinigų srautai – ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos.

Įstaigos pagrindinės veiklos sąnaudos yra 1574585,49 Lt. Lyginant su  2011 m., pagrindinės veiklos sąnaudos sumažėjo 27640,51 Lt (1,75 proc.). Jas sudaro DU ir socialinio draudimo sąnaudos 1088075,65 Lt (69 proc. nuo pagrindinės veiklos sąnaudų), t.y. 5458,35 Lt. Mažiau nei 2011 metais.  Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 25752,00 Lt, komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudos 158745,71 Lt, kvalifikacijos kėlimo sąnaudos 3942,40 Lt, paprastojo remonto ir eksploatavimo 20697,00 Lt, sunaudotų atsargų savikaina 268937,30 Lt ( maisto produktai – 188679,33 Lt ir kitos atsargos 80257,97 Lt) 8275,71 Lt – kitų paslaugų ( buh. apskaitos programų priežiūra, svarstyklių, manometrų patikra ir kt.), kitos sąnaudos 159,72 Lt (spaudiniai).

Plungės lopšelyje-darželyje “Rūtelė” nenumatomas restruktūrizavimas arba veiklos nutraukimas.

Sprendimų dėl teisinių ginčų nebuvo priimta.

Įstaigos vadovas                                                                           Rūta Pronskienė

 

 

A.V

V.Armalienė 8 448 72423


12 vsafas 1 priedas

13 vsafas 1-2 priedas

17 vsafas 8-9-11-16 priedai

20 VSAFAS 4 priedas 2012-12-31

25 vsafas priedas (segmentai)

2 VSAFAS 2 priedas Finansines bukles ataskaita 2012-12-31

6 vsafas

8 vsafas 1 priedas

Grynojo turto pokycio ataskaita

Pinigu srautu ataskaita

Veiklos rezultatu ataskaita 2012-12-31

Atnaujinta Penktadienis, 18 Spalis 2013 13:38