Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas PDF Spausdinti El. paštas
Antradienis, 26 Kovas 2019 14:04

                                                 PLUNGĖS LOPŠELIS – DARŽELIS ,,RŪTELĖ“

Savivaldybės biudžetinė įstaiga, A.Jucio g. 38, LT-90151 Plungė, tel. (8 448)72 423, faks. (8 448) 72 423, el.p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ,

                               Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 191128765

        

                                                                          

                                                                                                 2019-03-04             Nr. D2 - 17

                                    

                                                                                             Į ___________ Nr. _____________

Plungės rajono savivaldybės

Finansų ir biudžeto skyriui

 

                                                 2018 M. GRUODŽIO 31 D. FINANSINIŲ ATASKAITŲ

 

                                                       AIŠKINAMASIS RAŠTAS

 

                                                    II.   BENDROJI DALIS

 

1. Duomenys apie šį finansinių ataskaitų rinkinį parengusį viešojo sektoriaus subjektą

                      Plungės lopšelis – darželis „Rūtelė“ įsteigtas 1987 m. rugsėjo 1 d. Įregistruota 1994 m. spalio 24 d., rejestro

Nr. 084043. Įstaigos kodas – 191128765. Steigėjas – Plungės rajono savivaldybės taryba. Nuo 2005 m. spalio 1 d. įstaigai

suteiktas finansinis savarankiškumas. Pagrindinės veiklos rūšis – ikimokyklinis ugdymas. Kita veiklos rūšis – priešmokyklinis

ugdymas. Lopšelis – darželis „Rūtelė“ – bendrojo tipo ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Dirba 12 grupių. 3 – jose grupėse ugdomi

ankstyvojo amžiaus vaikai, 6 – iose ikimokyklinio ir 3 – jose priešmokyklinio amžiaus vaikai. Jas lanko 222 vaikai. Dirba 53

darbuotojai – 24,15 et. pedagogų ( tame skaičiuje 2 mokytojo padėjėjo – ne pedagoginiai etatai, apmokami iš mokinio krepšelio

lėšų) ir 27,00 et. aplinkos personalo. Plungės lopšelio - darželio „Rūtelė“ buhalterinę apskaitą , vadovaujantis Lietuvos

Respublikos teisės aktais, finansų ministro įsakymais , nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. veda ir finansinių ataskaitų rinkinį rengia Plungės

paslaugų ir švietimo pagalbos centro centralizuotos buhalterijos biudžetinės apskaitos skyriaus buhalterė

Svarbių įvykių ar aplinkybių, kurios galėtų paveikti Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ veiklą finansinių ataskaitų sudarymo

dieną nėra.  

 

2. Finansiniai metai

Įstaigos finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

3. Informacija apie kontroliuojamus, asocijuotus ir kitus subjektus

Įstaiga kontroliuojamų, asocijuotų ar kitaip administruojamų subjektų neturi.

4. Informacija apie įstaigos filialus ar struktūrinius vienetus

Įstaiga filialų ar struktūrinių vienetų neturi.

5. Informacija apie įstaigos vidutinį darbuotojų skaičių per ataskaitinį laikotarpį

                      Įstaigoje per 2018 metus vidutiniškai dirbo 57 darbuotojai.

6. Svarbios sąlygos, kuriomis veikia įstaiga ir kurios gali paveikti tolesnę įstaigos veiklą:

Svarbių sąlygų, kurios gali paveikti tolesnę įstaigos veiklą, nėra.

Plungės lopšelio-darželio “Rūtelė” finansinių ataskaitų rinkinys sudarytas pagal 2017 m. gruodžio 31 d. duomenis. Įstaigos

finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, veiklos laikotarpis neribotas.

   Nuo 2015 m. sausio 1 d. Plungės lopšelio-darželio “Rūtelė” apskaita tvarkoma ir duomenys visose finansinėse ataskaitose

pateikiami eurais.

 

 

 

 

                                         II. APSKAITOS POLITIKA

 

Įstaigos apskaitos politika patvirtinta Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktoriaus 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr.

V1-29. Įstaigos apskaitoje naudojamas sąskaitų planas, patvirtintas Plungės lopšelio – darželio „Rūtelė“ direktoriaus 2017 m.

balandžio 26 d. įsakymu Nr. V1-29. Jis parengtas, atsižvelgiant į Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus

2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D-969 patvirtintą Plungės rajono savivaldybės viešojo sektoriaus subjektų privalomajį

sąskaitų planą. Sąskaitų planas apima privalomojo bendrojo sąskaitų plano sąskaitas, taip pat pagal apskaitos poreikius

įtrauktas papildomas sumavimo ir registravimo sąskaitas.

 

Įstaigos finansinių ataskaitų rinkinys parengtas vadovaujantis VSAFAS reikalavimais. Ataskaitų straipsnių, kurie neatitiktų

VSAFAS reikalavimų, nėra.

Įstaiga apskaitą tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinį rengia pagal šiuos apskaitą reglamentuojančius teisės aktus:

- Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai (toliau – VSAFAS);

- Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas;

- Lietuvos Respublikos Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas;

- Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas.

Įstaigos apskaitos politikoje taikomi būdai, kurie leidžia tiksliai ir teisingai fiksuoti įstaigos vykdomas ūkines operacijas ir

objektyviai atspindėti įstaigos finansinę būklę bei veiklos rezultatus.

Pasirinkta apskaitos politika taikoma nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti skirtingų ataskaitinių

laikotarpių finansinių ataskaitų duomenis. Tokio palyginimo reikia įstaigos finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto

ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.

Apskaitos politika keičiama tik vadovaujantis 7-uoju VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų

taisymas“ ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos apskaitos politikos keitimas.

 

Įstaiga, tvarkydama apskaitą ir sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį, vadovaujasi apskaitos principais, kurie yra nurodyti 1

VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“:

  1. 1.Subjekto
  2. 2.Veiklos tęstinumo
  3. 3.Periodiškumo
  4. 4.Pastovumo
  5. 5.Piniginio mato
  6. 6.Kaupimo
  7. 7.Palyginimo
  8. 8.Atsargumo
  9. 9.Neutralumo
  10. 10.Turinio viršenybės prieš formą.

Įstaigos apskaita tvarkoma taikant dvejybinį įrašą.

Įstaigos apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – eurą.

Apskaitos dokumentai surašomi ir apskaitos registrai sudaromi lietuvių kalba.

Atskirų apskaitos objektų (materialiojo, nematerialiojo turto, atsargų, pinigų, įsipareigojimų, nemokamai gauto turto, pajamų ir

sąnaudų) apskaitos principai, įvertinimo būdai ir metodai nustatyti atitinkamą objektą reglamentuojančiose įstaigos apskaitos

politikos skyriuose. Apskaitai tvarkyti naudojama buhalterinė apskaitos programa “MyLOBster”, kurios pritaikytos apskaitai tvarkyti

pagal VSAFAS reikalavimus.

Atsižvelgiant į ūkinių operacijų esmę įstaigos apskaitoje ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami nurodant šiuos

detalizuojančius požymius:

:

  1. 1.valstybės funkciją;
  2. 2.ekonominės klasifikacijos straipsnį;
  3. 3.lėšų šaltinį;
  4. 4.programą ir priemonę;
  5. 5.buhalterinę sąskaitą;
  6. 6.kitą subjektą, jei apskaitos operacija su juo susijusi;

 

Visos operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami Lietuvos Respublikos piniginiais vienetais, apvalinant iki šimtųjų piniginio

vieneto dalių ( dviejų skaitmenų po kablelio).

 

Pateikiama informacija yra patikima, teisinga, nešališka, visais reikšmingais atvejais išsami.

 

 

 

                                                   Nematerialus turtas

 

Registruodami apskaitoje ir rodydami finansinėse ataskaitose ilgalaikį nematerialųjį turtą taikome 13-tą viešojo sektoriaus apskaitos

ir finansinės atskaitomybės standartą „Nematerialus turtas“          

     Įstaigos nematerialus turtas - materialios formos neturintis turtas, nuo kitų nematerialiojo turto vienetų atskiriamas

nepiniginis turtas , kuriuo įstaiga disponuoja ir kurį naudodama numato gauti tiesioginės arba netiesioginės ekonominės

naudos.

               Nematerialusis turtas įstaigos apskaitos politikoje pirminio pripažinimo metu registruojamas įsigijimo ar pasigaminimo

savikaina.

Po pirminio pripažinimo išlaidos, susijusios su jau apskaitoje pripažintu ir naudojamu nematerialiuoju turtu, didina nematerialiojo

turto įsigijimo savikainą tik tais atvejais, kai galima patikimai nustatyti, kad patobulintas nematerialusis turtas teiks didesnę

ekonominę naudą, t. y. kad atliktas esminis nematerialiojo turto pagerinimas. Jei po atliktų darbų nematerialusis turtas neteiks

didesnės ekonominės naudos, atlikti darbai nepripažįstami esminiu pagerinimu, o šių darbų vertė registruojama kaip ataskaitinio

laikotarpio sąnaudos.

           Ilgalaikis nematerialus turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas ribotas, finansinėse ataskaitose yra parodomas įsigijimo

savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir nuvertėjimą, jei jis yra. Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė yra nuosekliai

paskirstoma per visą nustatytą turto naudingo tarnavimo laiką tiesiogiai proporcingu metodu . Likvidacinė vertė – 0.

           Išankstiniai apmokėjimai už nematerialųjį turtą apskaitoje registruojami tam skirtose nematerialiojo turto sąskaitose.

 

         Neatlygintinai gautas nematerialus turtas ne iš viešojo sektoriaus subjekto registruojamas jo tikrąją verte pagal įsigijimo

dienos būklę, jei tikrąją vertę įmanoma patikimai nustatyti. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti negalima, tuomet

nematerialusis turtas registruojamas simboline vieno euro verte.

 

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas patvirtintas Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktoriaus 2014 m. vasario 7 d.

įsakymu Nr. V1-5 “ Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiko normatyvai“. Įstaigos

nematerialusis turtas skirstomas į tokias grupes, kurioms patvirtintas naudingo tarnavimo laikas:

Eil.

Nr.

Ilgalaikio turto grupės ir rūšys

Turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai

 

NEMATERIALUSIS TURTAS

 

1.

Programinė įranga, jos licencijos ir techninė dokumentacija

3 m.

2.

Kitas nematerialusis turtas

9 m.

 

           Amortizacija skaičiuojama taikant tiesinį amortizacijos skaičiavimo metodą. Nematerialiojo turto vieneto amortizacija

pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos ir nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio,

kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai

apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto vieneto nuvertėjimas, lygus jo likutinės vertės sumai,

pirmos dienos.

Nematerialusis turtas turi būti nurašomas jį perleidžiant arba jei šis turtas nebeatitinka nematerialiojo turto pripažinimo

kriterijų.

Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio “Rūtelė” “Apskaitos politikos” III dalyje

“Nematerialus turtas” ir 2017-04-26 direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Nematerialiojo turto apskaitos tvarkos

apraše”.

 

                      

 

                                                                           Ilgalaikis materialus turtas

 

   Registruodami apskaitoje ir rodydami finansinėse ataskaitose ilgalaikį materialųjį turtą taikome 12-tą viešojo sektoriaus

apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Ilgalaikis materialusis turtas“. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas

ir registruojamas apskaitoje, jei jis skirtas tam tikroms savarankiškoms funkcijoms atlikti: paslaugoms teikti ar

administraciniams tikslams, numatomas naudoti ilgiau nei vienus metus ir jo įsigijimo savikaina yra ne mažesnė už Vyriausybės

nustatytą minimalią viešojo sektoriaus subjekto ilgalaikio materialiojo turto vertę- 500,00 eurų.

        Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Po pirminio

pripažinimo ilgalaikis materialusis turtas, išskyrus žemę, kilnojamąsias, nekilnojamąsias kultūros vertybes ir kitas vertybes,

finansinėse ataskaitose rodomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir nuvertėjimą, jei jis yra. Likvidacinė vertė -0

eurų.

             Neatlygintinai gautas ilgalaikis materialusis turtas ne iš viešojo sektoriaus subjekto registruojamas jo tikrąją verte pagal

įsigijimo dienos būklę. Jei tikrosios vertės patikimai nustatyti

negalima, tuomet ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simboline vieno lito verte.

             Neatlygintinai gautas ilgalaikis materialusis turtas iš kito viešojo sektoriaus subjekto

registruojamas įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas ir nuvertėjimas (jei jis yra) pagal

ilgalaikio materialiojo turto perdavimo dienos būklę.

             Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas už simbolinį mokestį registruojamas ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte, jei

tikrąją vertę galima patikimai nustatyti ir kai tas subjektas iki turto perdavimo taikė tikrosios vertės metodą. Jei tikrosios vertės

negalima patikimai nustatyti, ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simboline vieno euro verte.

             Žemė ir kultūros vertybės po pirminio pripažinimo finansinėse ataskaitose rodomos tikrąja verte.

          Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas, remontas ar kiti darbai pripažįstami esminiu turto pagerinimu, jei padidina turto

funkcijų apimtį arba pailgina turto naudingo tarnavimo laiką, arba iš esmės pagerina jo naudingąsias savybes. Šių darbų verte

didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (arba) patikslinamas likęs turto naudingo tarnavimo laikas. Jei atlikti

darbai nepagerina naudingųjų ilgalaikio materialiojo turto savybių ar nepadidina turto funkcijų apimties, arba nepailgina jo naudingo

tarnavimo laiko, jie nepripažįstami esminiu pagerinimu, o šių darbų vertė pripažįstama ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

          Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą apskaitoje registruojami tam skirtose ilgalaikio materialiojo turto

sąskaitose.

          Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė yra nuosekliai paskirstoma per visą turto naudingo tarnavimo laiką. Ilgalaikio

materialiojo turto vieneto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio, kai turtas pradedamas naudoti, pirmos dienos.

Nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio, kai naudojamo ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo

likvidacine verte, kai turtas perleidžiamas, nurašomas arba kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to turto vieneto nuvertėjimas,

lygus jo likutinės vertės sumai, pirmos dienos.

 

       Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimui skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą

(tiesinį) metodą pagal ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus.

 

 

Ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas patvirtintas Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ direktoriaus 2014 m. vasario 7 d.

įsakymu Nr. V1-5 “ Plungės lopšelio-darželio „Rūtelė“ ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiko normatyvai“.:

 

3.

Pasatatai

 

3.1.

Kapitaliniai mūriniai pastatai (sienos 2,5 ir daugiau plytų storio, gelžbetonio; perdengimo ir denginiai – gelžbetoniniai ir betoniniai); monolitinio gelžbetonio pastatai, stambių blokų (perdengimai ir denginiai – gelžbetoniniai) pasatatai

130

4.

Infrastruktūros ir kiti statiniai

 

4.1.

Kiti statiniai

20

5.

Mašinos ir įrenginiai

 

5.1.

Gamybos mašinos ir įrenginiai

20

5.2.

Apsaugos įranga

7

5.3.

Filmavimo, fotografavimo, mobiliojo telefono ryšio įrenginiai

4

5.4.

Radijo ir televizijos, informacinių ir ryšių technologijų tinklų valdymo įrenginiai ir įranga

10

5.5.

Kitos mašinos ir įrenginiai

20

6.

Baldai ir biuro įranga

 

6.1.

Baldai

12

6.2.

Kompiuteriai ir jų įranga

5

6.3.

Kopijavimo ir dokumentų dauginimo priemonės

5

6.4.

Kita biuro įranga

10

7.

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

 

7.1.

Muzikos instrumentai

45

7.2.

Ūkinis inventorius ir kiti reikmenys

10

7.3.              

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

10

 

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesinį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą.

Ilgalaikis materialusis turtas nurašomas iš apskaitos, kai jis perleidžiamas, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka

pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, yra prarandamas dėl vagysčių, stichinių nelaimių ar kitų

priežasčių.

           Kai turtas parduodamas arba nurašomas, jo įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas ir, jei yra nuvertėjimas, nurašomi.

Pardavimo pelnas ar nuostoliai parodomi atitinkamame veiklos rezultatų ataskaitos straipsnyje.

 

Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio “Rūtelė” “Apskaitos politikos” IV dalyje

“Ilgalaikis materialus turtas” ir 2017-04-26 direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Ilgalaikio materialiojo turto

apskaitos tvarkos apraše”.

 

 

Biologinio turto įstaiga neturi.

 

 

 

                                            Atsargos

 

Atsargų apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 8-ajame VSAFAS „Atsargos“.

 

Atsargos – viešojo sektoriaus subjekto turtas, kurį viešojo sektoriaus subjektas per vienus metus sunaudoja viešosioms

paslaugoms teikti arba kuris yra laikomas numatant jį paskirstyti vykdant įprastą veiklą.

   Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansines ataskaitas –

įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.

   Nemokamai gautos atsargos apskaitoje registruojamos grynąja realizavimo verte.

   Apskaičiuodama atsargų, sunaudotų teikiant paslaugas, ar parduotų atsargų savikainą, įstaiga taiko konkrečių kainų

įkainojimo metodą.

       Kai atsargos parduodamos, išmainomos, perduodamos ar sunaudojamos, jų balansinė vertė pripažįstama sąnaudomis

to laikotarpio, kuriuo pripažįstamos atitinkamos pajamos arba suteikiamos viešosios paslaugos. Atsargų sunaudojimas arba

pardavimas apskaitoje registruojamas pagal nuolat apskaitomų atsargų būdą, kai buhalterinėje apskaitoje registruojama

kiekviena su atsargų sunaudojimu arba pardavimu susijusi operacija.

   Prie atsargų priskiriamas neatiduotas naudoti ūkinis inventorius. Naudojamo inventoriaus apskaita tvarkoma

nebalansinėse sąskaitose kiekine ir vertine išraiška.

 

        Išsamiau atsargų apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio “Rūtelė” “Apskaitos politikos” V dalyje “Atsargos”

ir 2017-04-26 direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Atsargų apskaitos tvarkos apraše”.

                                              

                                               Finansinis turtas

 

 

Finansinio turto apskaitos metodai ir taisyklės 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. Pirmą kartą

pripažindama finansinį turtą, įstaiga įvertina jį įsigijimo savikaina.

         

         Įstaigos finansinis turtas yra skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

 

          Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriama:

 

          ilgalaikės investicijos į kitų subjektų nuosavybės vertybinius popierius;

          po vienų metų gautinos sumos.

 

         Įstaiga ilgalaikio finansinio turto neturi.

 

          Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama:

 

          per vienus metus gautinos sumos;

          pinigai ir jų ekvivalentai.

 

       Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio “Rūtelė”

“Apskaitos politikos” VI dalyje “Finansiniai įsipareigojimai” ir 2017-04-26 direktoriaus

įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Finansinių įsipareigojimų apskaitos tvarkos apraše”.

 

                                           Išankstiniai apmokėjimai

 

 

Išankstiniai apmokėjimai pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina, o kiekvieno ataskaitinio

laikotarpio pabaigoje, sudarant finansines ataskaitas, parodomi įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, jei jie yra.

 

       Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio “Rūtelė”

“Apskaitos politikos” VI dalyje “Finansiniai įsipareigojimai” ir 2017-04-26 direktoriaus

įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Finansinių įsipareigojimų apskaitos tvarkos apraše”.

 

 

                                          

 

 

                                                           Gautinos sumos

 

              Gautinos sumos registruojamos tada, kai Subjektas įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą pagal 17-ąjį VSAFAS

„ Finansinis turtas ir įsipareigojimai“. Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina.

             Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, po vienų metų gautinos sumos įvertinamos amortizuota savikaina, o per

vienus metus gautinos sumos – įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius, jei jie yra.

              Palūkanų norma, reikalinga gautinų sumų amortizuotai savikainai apskaičiuoti, taikoma tokia, kokia nustatyta sutartyje,

o tais atvejais, kai sutartyje palūkanų norma nenustatyta, gautinų sumų amortizuota savikaina yra apskaičiuojama pritaikius rinkos

palūkanų normą, buvusią gautinų sumų pirminio pripažinimo momentu. Apskaičiuotų palūkanų normai nustatyti galima vadovautis

ir kitais VSAFAS numatytais kriterijais.

              Gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų sumų nuvertėjimo nuostoliai pradedami skaičiuoti suėjus prievolės įvykdymo

terminui. Taikomi tokie nuvertėjimo procentai:

 

Gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų grupės

Įsiskolinimas pavėluotas grąžinti

0 dienų

1–90 dienų

91–180 dienų

181–360 dienų

Daugiau kaip 361 diena

 

Nuvertėjimas

Patikimi mokėtojai (pirkėjai)

0%

0%

25%

50%

100%

Rizikingi mokėtojai (pirkėjai)

0%

25%

50%

100%

100%

Nepatikimi mokėtojai (pirkėjai)

0%

100 %

100%

100%

100%

Išankstiniai apmokėjimai

0%

0%

0%

0%

100%

Atskaitingi asmenys

0%

0%

0%

0%

100%

 

              Gautinos sumos ir išankstinio apmokėjimo nuvertėjimo sumos kaupiamos kontrarinėse sąskaitose, užregistravus gautinų

sumų ir išankstinių apmokėjimų nuvertėjimą, balansinė vertė sumažėja, tačiau pirminėje registravimo sąskaitoje išlieka įsigijimo

savikaina.

                    

     Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio “Rūtelė”

“Apskaitos politikos” VI dalyje “Finansiniai įsipareigojimai” ir 2017-04-26 direktoriaus

įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Finansinių įsipareigojimų apskaitos tvarkos apraše”.

                                    

                             Pinigai ir pinigų ekvivalentai

 

 

             Pinigai – pinigai, esantys kasoje, bankų sąskaitose ir pervesti, bet dar negauti pinigai. Pinigų ekvivalentai –

trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į tam tikras pinigų sumas ir kurių vertės

pokyčio rizika yra nereikšminga.

             Pinigai ir jų ekvivalentai priskiriami prie trumpalaikio turto.

      

            Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio

“Rūtelė” “Apskaitos politikos” VI dalyje “Finansiniai įsipareigojimai” ir 2017-04-26

direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Finansinių įsipareigojimų apskaitos tvarkos apraše”.

 

 

                                       Turto nuvertėjimas

 

            Turto nuvertėjimo apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 8-ajame VSAFAS „Atsargos“, 17-ajame VSAFAS

„Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“. Šiuose VSAFAS nurodyti ir turto

nuvertėjimo požymiai, ir požymiai, pagal kuriuos vertinama, ar nuvertėjimas išnyko arba sumažėjo.

            Turtas yra nuvertėjęs, kai turto vertė yra sumažėjusi, t. y. jo balansinė vertė yra didesnė už tikėtiną atgauti sumą už

tą turtą.

            Nuostoliai dėl finansinio turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami, jeigu yra finansinio turto nuvertėjimo požymių.

Ar yra nuvertėjimo požymių, nustatoma sudarant metinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kai tokių požymių yra, nustatoma tikėtina

atgauti suma, kuri palyginama su finansinio turto balansine verte.

            Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę bei

ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio pagrindinės, finansinės ir investicinės arba kitos veiklos sąnaudas.

            Turto nuvertėjimas nėra tapatus turto nurašymui. Turto nuvertėjimo atveju yra mažinama turto vieneto balansinė

vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t. y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pat

kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Turto nuvertėjimo sumos apskaitoje neturi

viršyti įsigijimo savikainos pirminio pripažinimo metu ar amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuvertėjimas nebūtų buvęs

pripažintas.

Kai per vėlesnį ataskaitinį laikotarpį aplinkybėms pasikeitus atstatoma anksčiau pripažinta turto nuvertėjimo suma, turto

balansinė vertė po nuvertėjimo atstatymo negali viršyti jo balansinės vertės, kuri būtų buvusi, jeigu turto nuvertėjimas

nebūtų buvęs pripažintas.

Pripažinus ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto nuvertėjimo nuostolius, perskaičiuojamos būsimiesiems

ataskaitiniams laikotarpiams tenkančios turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos, kad turto nudėvimoji (amortizuojamoji)

vertė po nuvertėjimo būtų tolygiai paskirstyta per visą likusį jo naudingo tarnavimo laiką, t. y. nuvertėjimo suma paskirstoma

per likusį naudingo tarnavimo laiką, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas.

            Įstaigos apskaitoje gali būti registruojamas šio turto nuvertėjimas:

            nematerialiojo turto;

            ilgalaikio materialiojo turto;

            investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, kurie apskaitomi savikainos metodu;

            biologinio turto, kuris apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimą;

            atsargų;

            gautinų sumų;

            pinigų ir pinigų ekvivalentų;

            išankstinių apmokėjimų.

            Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio

“Rūtelė” “Apskaitos politikos” VI dalyje “Finansiniai įsipareigojimai” ir 2017-04-26

direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Finansinių įsipareigojimų apskaitos tvarkos apraše”.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

                                  Finansavimo sumos

 

             Finansavimo sumos pripažįstamos, kai atitinka 20-ojo VSAFAS nustatytus kriterijus.

   Finansavimo sumos – iš valstybės biudžeto, savivaldybės biudžeto, Europos Sąjungos (finansinė parama), užsienio

valstybių ir tarptautinių organizacijų bei iš kitų šaltinių gauti arba gautini pinigai arba kitas turtas, skirtas įstaigos įstatuose

nustatytiems tikslams ir programoms įgyvendinti. Finansavimo sumos apima ir gautus arba gautinus pinigus, ir kitą turtą

pavedimams vykdyti, kitas lėšas išlaidoms kompensuoti ir paramos būdu gautą turtą.

            Lėšos, kurias įstaiga pervedė į Savivaldybės iždą ir gavo (ar turi teisę atgauti) atgal, nėra laikomos finansavimo sumomis.

            Įstaigos apskaitoje registruojant finansavimo sumas jos grupuojamos pagal pirminį finansavimo šaltinį.

Įstaigos užregistruotos gautinos, gautos, panaudotos, perduotos, grąžintos finansavimo sumos ir finansavimo pajamos

pagal paskirtį skirstomos į:

            finansavimo sumas nepiniginiam turtui įsigyti;

            finansavimo sumas kitoms išlaidoms.

            Finansavimo sumos nepiniginiam turtui įsigyti yra gaunamos kaip neatlygintinai gautas ilgalaikis, biologinis turtas ar

atsargos, arba kaip pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį, biologinį turtą ar atsargas.

            Finansavimo sumos kitoms išlaidoms yra skirtos ataskaitinio laikotarpio išlaidoms kompensuoti. Taip pat finansavimo

sumomis, skirtomis kitoms išlaidoms, yra laikomos visos likusios finansavimo sumos, nepriskiriamos nepiniginiam turtui įsigyti.

            Finansavimo pajamos pripažįstamos tais laikotarpiais, kuriais patiriamos sąnaudos, dengiamos iš finansavimo sumų.

Panaudotos finansavimo sumos registruojamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį patiriamos sąnaudos, dengiamos iš finansavimo

sumų, jeigu finansavimo sumos gautos arba mokėjimo paraiška pateikta. Jei finansavimo sumos nebuvo gautos arba mokėjimo

paraiška nebuvo pateikta, registruojamos sukauptos finansavimo pajamos, o panaudotos finansavimo sumos pripažįstamos tik tą

ataskaitinį laikotarpį, kurį pateikiama mokėjimo paraiška arba gaunamos finansavimo sumos.

       Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio

“Rūtelė” “Apskaitos politikos” VII dalyje “Finansavimo sumos” ir 2017-04-26

direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Finansavimo sumų apskaitos tvarkos apraše”.

 

 

 

                                 Finansiniai įsipareigojimai

 

Finansinių įsipareigojimų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai”, 18-ajame VSAFAS – „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“,

19-ajame VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ ir 24-ajame VSAFAS „Su darbo

santykiais susijusios išmokos“.

Visi įstaigos įsipareigojimai laikomi finansiniais įsipareigojimais. Pagal trukmę įsipareigojimai yra skirstomi į ilgalaikius ir

trumpalaikius.

 

          Ilgalaikių įsipareigojimų įstaiga neturi.

 

          Trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama:

trumpalaikiai atidėjiniai;

         ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalis;

         trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai;

         mokėtinos subsidijos, dotacijos ir finansavimo sumos;

         mokėtinos socialinės išmokos;

         grąžintini mokesčiai ir įmokos

         pervestinos sumos;

         mokėtinos sumos, susijusios su vykdoma veikla.

          Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami įsigijimo savikaina.

          Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas šie įsipareigojimai įvertinami:

         susiję su rinkos kainomis – tikrąja verte;

         ilgalaikiai įsipareigojimai – amortizuota savikaina;

         trumpalaikiai įsipareigojimai – įsigijimo savikaina.

         Palūkanų norma, reikalinga įsipareigojimų amortizuotai savikainai apskaičiuoti, taikoma tokia, kokia nustatyta sutartyje, o tais

atvejais, kai sutartyje palūkanų norma nenustatyta, įsipareigojimų amortizuota savikaina yra apskaičiuojama pritaikius rinkos

palūkanų normą, buvusią įsipareigojimų pirminio pripažinimo momentu. Apskaičiuotų palūkanų normai nustatyti galima vadovautis

ir kitais VSAFAS numatytais kriterijais.

 

           Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio

“Rūtelė” “Apskaitos politikos” VI dalyje “Finansiniai įsipareigojimai” ir 2017-04-26

direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Finansinių įsipareigojimų apskaitos tvarkos apraše”.

 

        

 

                                               Atidėjiniai

 

                 Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tik tada, kai dėl įvykio praeityje BĮ turi dabartinę teisinę prievolę ar

neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai (tikimybė didesnė negu 50 proc.), o

įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei tenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o informacija

apie neapibrėžtąjį įsipareigojimą yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

          Atidėjiniai yra peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami atsižvelgiant į naujus įvykius ar

aplinkybes, turinčias įtakos dabartiniam įvertinimui.

Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio

“Rūtelė” “Apskaitos politikos” VIII dalyje “Atidėjiniai” ir 2017-04-26

direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Atidėjinių apskaitos tvarkos apraše”.

 

 

 

                   Finansinė nuoma (lizingas)

 

          Nuomos sutartims taikomas turinio viršenybės prieš formą principas. Ar nuoma laikoma veiklos nuoma, ar finansine nuoma,

priklauso ne nuo sutarties formos, o nuo jos turinio ir ekonominės prasmės.

          Nuomos sandoriai grupuojami į veiklos nuomos ir finansinės nuomos (lizingo) sandorius, atsižvelgiant į tai, kiek turto

nuosavybės teikiamos naudos ir rizikos tenka nuomotojui ir kiek nuomininkui.   

          Nuoma yra laikoma finansine nuoma, jei sutartyje yra nustatyta bent viena iš šių sąlygų nuomos laikotarpio pabaigoje

nuomotojas perduoda nuomininkui nuosavybės teisę;

         nuomos laikotarpio pabaigoje nuomininkas turi teisę įsigyti turtą už kainą, kuri, tikimasi, bus reikšmingai mažesnė už jo

tikrąją vertę nuomos laikotarpio pabaigoje, ir nuomos laikotarpio pradžioje labai tikėtina, kad šia teise bus pasinaudota;       

         nuomos laikotarpis apima turto ekonominio naudingumo tarnavimo laiko dalį, lygią 75 procentams ar ilgesnę negu 75

procentai, net jei turto nuosavybės teisės nenumatoma perduoti;

        nuomos laikotarpio pradžioje dabartinė pagrindinių nuomos įmokų vertė sudaro ne mažiau kaip 90 procentų nuomojamo

turto tikrosios vertės;

       nuomojamas turtas yra specifinės paskirties, šio turto savybės ir paskirtis negali būti laisvai pakeičiamos ir, neatlikus

didesnių pakeitimų, juo naudotis galėtų tik šis nuomininkas.

          Nuoma laikoma veiklos nuoma, kai didžioji dalis su turto nuosavybe susijusios rizikos ir naudos neperduodama nuomininkui,

o lieka nuomotojui. Nuomos įmokos pagal veiklos nuomos sutartį registruojamos apskaitoje kaip sąnaudos tolygiai (tiesiogiai

proporcingu metodu) per nuomos laikotarpį.

 

                                               Grynasis turtas

 

Kiekvienų ataskaitinių metų paskutinės dienos data pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos į einamųjų metų perviršio arba

deficito sąskaitą.

Kiekvienų ataskaitinių metų pirmos dienos data praėjusių metų perviršis arba deficitas pripažįstamas sukauptu ankstesnių

metų perviršiu arba deficitu.

      

 

 

                                                Pajamos

 

           Pajamų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 10-ajame VSAFAS „Kitos pajamos“ ir 20-ajame VSAFAS

„Finansavimo sumos“.

          Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Pajamos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse

ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

Pajamos, išskyrus finansavimo pajamas, pripažįstamos, kai tikėtina, jog įstaiga gaus su sandoriu susijusią ekonominę

naudą, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir su pajamų uždirbimu susijusias sąnaudas.

            Kai įstaiga yra atsakinga už tam tikrų sumų administravimą ir surinkimą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka privalo

pervesti surinktas sumas į atitinkamą biudžetą ir neturi teisės šių sumų ar jų dalies atgauti atgal, apskaitoje pripažįstamos

pajamos ir registruojamos pervestinos pajamos.

            Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu laikotarpiu, kai yra patiriamos sąnaudos, kurios bus padengtos iš

finansavimo sumų, arba kai perleidžiamas turtas, kuris buvo įsigytas iš finansavimo sumų.

Įstaigos apskaitoje pripažįstamos pagrindinės veiklos, kitos veiklos ir finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

   Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio

“Rūtelė” “Apskaitos politikos” IX dalyje “Pajamos” ir 2017-04-26 direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Pajamų

apskaitos tvarkos apraše”.

 

.

 

                                                        Sąnaudos

 

             Sąnaudų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 11-ajame VSAFAS „Sąnaudos“. Sąnaudų, susijusių su finansiniu

turtu, finansavimo sumomis ir finansiniais įsipareigojimais, apskaitos principai nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir

finansiniai įsipareigojimai“, 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“

ir 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“.

            Apskaitoje sąnaudos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai

uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį

padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su tam tikrų pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais

ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kai buvo patirtos.

            Sąnaudų dydis įvertinamas tikrąja verte.

Įstaigos apskaitoje pripažįstamos pagrindinės veiklos, kitos veiklos ir finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.

               Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio

“Rūtelė” “Apskaitos politikos” X dalyje “Sąnaudos” ir 2017-04-26 direktoriaus įsakymu Nr.V1-29 patvirtintame “Sąnaudų apskaitos

tvarkos apraše”.

 

                             Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

 

Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaitos principai nustatyti 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji

įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.

Įstaigos apskaitoje neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas registruojami nebalansinėse sąskaitose.

Kai nėra tikra, kad turtą reikės panaudoti įsipareigojimui padengti (tikimybė yra didesnė nei 10 procentų ir mažesnė nei 50

procentų), ir šio fakto negalima patikimai įvertinti, informacija apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus turi būti atskleidžiama

aiškinamajame rašte. Kai labiau tikėtina, kad įsipareigojimus reikės padengti turtu (tikimybė yra didesnė nei 50 procentų)

ir šią sumą galima patikimai įvertinti, jie apskaitoje registruojami balansinėse sąskaitose.

Kai nėra tikra, kad ekonominė nauda bus gauta (tikimybė didesnė nei 50 procentų ir mažesnė nei 90 procentų; baudų,

delspinigių ir kitų netesybų atveju tikimybė mažesnė nei 50 procentų), informacija apie neapibrėžtąjį turtą pateikiama

aiškinamajame rašte. Kai ekonominė nauda yra labiau tikėtina (tikimybė didesnė nei 90 procentų; baudų, delspinigių ir

kitų netesybų atveju didesnė nei 50 procentų), turtas apskaitoje registruojamas balansinėse sąskaitose.

Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus turi būti peržiūrima ne rečiau negu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje, siekiant užtikrinti, kad pasikeitimai būtų tinkamai atskleisti aiškinamajame rašte.

     Išsamiau nematerialiojo turto apskaitos tvarka aprašyta Plungės lopšelio-darželio

“Rūtelė” “Apskaitos politikos” XII dalyje “Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas” ir 2017-04-26 direktoriaus įsakymu

Nr.V1-29 patvirtintame “Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaitos tvarkos apraše”.

 

 

                                                     Poataskaitiniai įvykiai

 

            Poataskaitinių įvykių apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose taisyklės pateiktos 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai,

neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.

            Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie įstaigos finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio

laikotarpio dieną (koreguojantys įvykiai), atsižvelgiant į jų įtakos reikšmę parengtoms finansinėms ataskaitoms, yra parodomi

finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose. Nekoreguojantys poataskaitiniai įvykiai aprašomi aiškinamajame

rašte, kai yra reikšmingi.

 

 

                                  

 

 

                                Tarpusavio užskaitos ir palyginamoji informacija

 

            Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, finansinio turto ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaita negalima,

išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios užskaitos.

            Finansinėse ataskaitose pateikiama ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų informacija. Jei buvo pakeisti finansinių

ataskaitų straipsnių įvertinimo metodai, straipsnių pateikimas ar klasifikavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias

norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių

įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka. Informacija apie apskaitos principų bei apskaitinių įverčių pasikeitimus,

sudarant ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, pateikiama aiškinamajame rašte.

 

                          Informacijos pagal segmentus pateikimas

 

            Informacijos pagal segmentus pateikimo finansinėse ataskaitose principai nustatyti 25-ajame VSAFAS „Segmentai“.

            Segmentas – įstaigos pagrindinės veiklos dalis pagal atliekamas valstybės funkcijas, apimanti vieną valstybės funkcijų,

nustatytų LR valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijoje.

            Įstaigos veikloje skiriami šie segmentai:

                      bendrųjų valstybės paslaugų;

           gynybos;

           viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos;

           ekonomikos sektoriaus;

           aplinkos apsaugos;

           būsto ir komunalinio ūkio;

           sveikatos priežiūros;

           poilsio, kultūros ir religijos;

           švietimo;

           socialinės apsaugos.

            Įstaigos turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir sąnaudų apskaita turi būti tvarkoma pagal segmentus, kad

būtų teisingai užregistruotos pagrindinės veiklos sąnaudos ir pagrindinės veiklos išmokų pinigų srautai.

            Turtas, įsipareigojimai, finansavimo sumos, pajamos ir sąnaudos, kurių priskyrimo segmentui pagrindas yra neaiškus,

turi būti priskiriami didžiausią įstaigos veiklos dalį sudarančiam segmentui.

Aiškinamajame rašte pagal kiekvieną segmentą atskleidžiama tokia ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio

informacija:

                        pagrindinės veiklos sąnaudos;

                        pagrindinės veiklos pinigų srautai.

 

 

                                            Apskaitos politikos keitimas

 

           Apskaitos politikos keitimo principai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų

taisymas“.

            Įstaiga pasirenka ir taiko apskaitos politiką remdamasi nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VSAFAS „Informacijos

pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“. Apskaitos politikos keitimu laikomas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pripažinimo

apskaitoje pakeitimas bei dėl šio pakeitimo atsirandantis turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų

vertinimo apskaitoje pokytis.

            Apskaitos politika keičiama dėl VSAFAS pasikeitimo arba, jei kiti teisės aktai to reikalauja. Apskaitos politikos

keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t. y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg

visada būtų buvusi taikoma, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams

nuo jų atsiradimo. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos keitimas einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų

ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos politika

pakeičiama, ir parodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo

bei esminių klaidų taisymo įtaka“. Šioje eilutėje yra parodoma apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais

ataskaitiniais laikotarpiais. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse ataskaitose pateikiama tokia,

kokia buvo, t. y. nekoreguojama.

 

 

                                        Apskaitinių įverčių keitimas

 

Apskaitinių įverčių keitimo principai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų

taisymas“.

            Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą, arba

atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių.

              Įstaigos apskaitinio įverčio pasikeitimo rezultatas įtraukiamas į tą veiklos rezultatų ataskaitos eilutę, kurioje buvo

parodytas pirminis įvertis, nebent pakeitimas ataskaitiniu laikotarpiu turi įtakos tik finansinės būklės ataskaitos straipsniams.

Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte.

 

                                                   Apskaitos klaidų taisymas

 

             Apskaitos klaidų taisymo taisyklės nustatytos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų

taisymas“.

            Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse

ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio

klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė kaip 0,3 procento per praėjusius finansinius metus gautų finansavimo sumų ir (arba)

pajamų vertės arba 0,12 procento turto vertės.

            Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Apskaitos

klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip:

         jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga

informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;

         jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos

eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio

finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama

aiškinamajame rašte.

 

 

 

 

 

 

                                                  

                                                            III. PASTABOS

           

 

 

1. Nematerialiojo turto balansinės vertės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį (pastaba Nr. P03)

 

       Nematerialiojo turto balansinės vertės pagal turto grupes pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį pateiktas šio aiškinamojo

rašto 13-ojo VSAFAS “Nematerialusis turtas”.

      

     Įstaigos nematerialusis turtas skirstomas į tokias grupes, kurioms patvirtintas naudingo tarnavimo laikas:

Eil.

Nr.

Ilgalaikio turto grupės ir rūšys

Turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai

 

NEMATERIALUSIS TURTAS

 

1.

Programinė įranga, jos licencijos ir techninė dokumentacija

3 m.

2.

Kitas nematerialusis turtas

9 m.

 

         Straipsnyje „Nematerialusis turtas“ užregistruotos septynios programinės įrangos, kurių įsigijimo savikaina yra 782,56 Eur.

Dvi iš jų , kurių įsigijimo savikaina 212,00 Eur, įsigytos iš paramos lėšų 2018 metais.

Per 2018 metus nematerialiojo turto amortizacijos nepriskaičiuota ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje sukaupta amortizacijos

suma sudarė 570,56 eurus.

Nematerialus turtas per 2018 m. nenuvertėjo. 2017 m. gruodžio 31 d. nuvertėjimo taip pat nebuvo.

Įstaigos veikloje dar naudojamas visiškai amortizuotas turtas. Šio turto įsigijimo savikaina 570,56 eurai .

Nematerialiojo turto , kurio naudingo tarnavimo laikas neribotas, įstaiga neturi.

         Nematerialaus turto balansinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra 212,00 eurų.

 

 

 

2. Ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį (pastaba Nr. P04)

 

               Ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės pasikeitimo per ataskaitinį laikotarpį lentelė yra pateikta šio aiškinamojo rašto

12-ojo VSAFAS “Ilgalaikis materialusis turtas”.

 

               Plungės lopšelyje-darželyje “Rūtelė” yra šios ilgalaikio materialaus turto grupės, kurioms nustatytas naudingo tarnavimo

laikas:

      

3.

Pasatatai

 

3.1.

Kapitaliniai mūriniai pastatai (sienos 2,5 ir daugiau plytų storio, gelžbetonio; perdengimo ir denginiai – gelžbetoniniai ir betoniniai); monolitinio gelžbetonio pastatai, stambių blokų (perdengimai ir denginiai – gelžbetoniniai) pasatatai

130

4.

Infrastruktūros ir kiti statiniai

 

4.1.

Kiti statiniai

20

5.

Mašinos ir įrenginiai

 

5.1.

Gamybos mašinos ir įrenginiai

20

5.2.

Apsaugos įranga

7

5.3.

Filmavimo, fotografavimo, mobiliojo telefono ryšio įrenginiai

4

5.4.

Radijo ir televizijos, informacinių ir ryšių technologijų tinklų valdymo įrenginiai ir įranga

10

5.5.

Kitos mašinos ir įrenginiai

20

6.

Baldai ir biuro įranga

 

6.1.

Baldai

12

6.2.

Kompiuteriai ir jų įranga

5

6.3.

Kopijavimo ir dokumentų dauginimo priemonės

5

6.4.

Kita biuro įranga

10

7.

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

 

7.1.

Muzikos instrumentai

45

7.2.

Ūkinis inventorius ir kiti reikmenys

10

7.3.

Kitas ilgalaikis materialusis turtas

10

Įstaiga per ataskaitinį laikotarpį, vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2018 m.

kovo 29 d. Nr.D-248 “Dėl turto perdavimo ”, valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamo lopšeliui-darželiui “Rūtelė”, perdavimo

ir priėmimo aktu 2018m. balandžio 9 d. Nr.TPA - 18 nemokamai gavovisiškai nudėvėto ilgalaikio materialiojo turto , kurio

likutinė vertė yra 0,00 Eur. Lentelėje pateikiami duomenys apie nemokamai gautą ilgalaikį materialųjį turtą ir jų įsigijimo

savikaina:

 

Eil.

Nr.

IMT pavadinimas

Lėšų šaltinis

IMT įsigijimo savikaina Eur

1.

Spausdintuvas lazerinis Laser Jet P2 2008-12

Sav. biudžeto lėšos

318,57

 

       Vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 4 d. įsakymuNr. D-848 “Dėl ilgalaikio

materialiojo turto, sukurto atliekant medinių langų keitimo plastikiniais langais darbus, vertės perdavimo”, įstaigai pagal 2018 m.

spalio 15 d. perdavimo ir priėmimo aktą Nr. TPA – 59 , perduota ilgalaikio materialiojo turto vertė 2483,00 Eur.

 

        Vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2018 m. lapkričio 7 d. Nr.D-963 “Dėl ilgalaikio

ir trumpalaikio materialiojo turto, sukurto Plungės lopšelyje-darželyje”Rūtelė”, vertės perdavimo “, lopšeliui-darželiui “Rūtelė”,

perdavimo ir priėmimo aktu 2018m. lapkričio 7 d. Nr.TPA - 68 , perduota ilgalaikio turto nebaigtos statybos 9844,95 Eur vertė:

 

Eil.

Nr.

IMT pavadinimas

Lėšų šaltinis

IMT įsigijimo savikaina Eur

1.

Vaikų žaidimo aikštelės įrenginių komplektas su montavimu lopšelyje-darželyje “Rūtelė”, A.Jucio g.38, Plungėje, ir tako remonto darbai.

Įrenginių vertė- 9704,20 Eur.

Šaligatvioremonto darbų vertė – 140,75 Eur

Valstybės biudžeto lėšos

9844,95

 

 

Nurašyto ilgalaikio turto pilnai nusidėvėjusio ir netinkamo naudoti įstaiga neturi.

 

Įstaigoje yra turto, kuris yra visiškai nudėvėtas, tačiau vis dar naudojamas veikloje. Lentelėje pateikiami šio ilgalaikio

materialiojo turto daiktai ir jų įsigijimo savikaina:

 

Eil.

Nr.

IMT pavadinimas

Inventoriaus Nr.

IMT įsigijimo savikaina Eur

1.

Kompresorius

280123

408,07

2.

Skalbimo mašina

13080011

335,96

3.

Lyginimo presas

16080017

1038,87

4.

Šilumos apskaitos prietaisas

2801224

692,48

5.

Skalbimo mašina BOCH

16080050

318,58

6.

Pianinas “Ryga”

13080005

327,27

7.

Televizorius “Samsung” CL

2801626

301,20

8.

Skaitmeninis kopijavimo aparatas

2801651

866,25

9.

Lazerinis multifunkcinis įrenginys

281205401152

2029,05

10.

Vejapjovė “RIDER 6,OAG”

 

   463,39

11.

Spausdintuvas lazerinis Laser Jet P2 2008-12

 

   318,57

12.

Kompiuteriai

 

14886,44

 

 

Iš viso :

21986,13

 

Straipsnyje „Ilgalaikis materialusis turtas“ 2018-01-01 balansinė turto vertė buvo 533391,13 Eur. Turtui per metus nusidėvėjus

6786,42 Eur, iš Plungės rajono savivaldybės administracijos pagal perdavimo ir priėmimo aktą perėmus nebaigtos statybos vertę

9844,95 Eur ir 2483,00 Eur, spausdintuvą , kurio įsigijimo vertė 318,57 Eur ir Plungės paslaugų iršvietimo pagalbos centrui pagal

2018-08-31 perdavimo ir priėmimo aktą perdavus kompiuterį, kurio įsigijimo vertė 484,82 Eur, jo balansinė vertė 2018-12-31 yra

538766,41 Eur. Ilgalaikio turto per 2018 metus daugiau neįsigyta (išskyrus dar aukščiau įvardintą nemokamai gautą turtą) ir

nenurašyta.

         Turto, kurio kontrolę riboja sutartys ar teisės aktai, ir turto, užstatyto kaip įsipareigojimų įvykdymo garantija įstaiga neturi;

   Turto, kuris nebenaudojamas įstaigos veikloje, nėra;

Turto, kuris laikinai nenaudojamas įstaigos veikloje, nėra.

         Žemės ir pastatų, kurie nenaudojami įstaigos įprastinėje veikloje ir laikomi vien tiktai pajamomis iš nuomos, nėra.

Turto, įsigyto pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kurio finansinės nuomos (lizingo) sutarties laikotarpis nėra pasibaigęs,

nėra.

   Sutarčių, pasirašytų dėl ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ateityje, įstaigoje nėra.

   Turto pergrupavimo iš vienos turto grupės į kitą ataskaitiniame laikotarpyje nebuvo);

   Ilgalaikio materialiojo turto, priskirto prie žemės, kilnojamųjų ar nekilnojamųjų kultūros vertybių grupių, nėra.

   Ilgalaikio materialiojo turto, perduoto Turto bankui, įstaigoje nėra.      

 

 

3. Atsargų vertės pasikeitimas per ataskaitinį laikotarpį (pastaba Nr. P08)

 

                 Informacija apie atsargų vertės pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį lentelė yra pateikta šio aiškinamojo rašto 8-ojo

VSAFAS “Atsargos”.

 

                 Pirminio pripažinimo metu atsargos įvertinamos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o sudarant finansines ataskaitas –

įsigijimo (pasigaminimo) savikaina ar grynąja galimo realizavimo verte (atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra mažesnė).

                 Įstaigos atsargų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra 1693,05 eurai. Jį sudaro : maisto produktų likutis iš

pajamų už paslaugas programos lėšų 1690,05 Eur ir medžiagų likutis iš mokinio krepšelio lėšų 3,00 Eur.

      

Atsargų nuvertėjimo ar atkūrimo per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje nebuvo.

 

Trečiųjų asmenų laikomų atsargų nėra.

 

4. Informacija apie išankstinius apmokėjimus

 

               Informacija apie išankstinius apmokėjimus lentelė yra pateikta šio aiškinamojo rašto P9 priede “Išankstiniai apmokėjimai”.

 

       Įstaiga 2018 m. gruodžio 31 d. išankstinių apmokėjimų neturi.

 

 

 

5. Informacija apie per vienerius metus gautinas sumas (pastaba Nr. P10)

 

               Informacija apie vienerius metus gautinas sumas lentelė yra pateikta šio aiškinamojo rašto 17-ojo VSAFAS “Finansinis turtas

ir finansiniai įsipareigojimai”.

 

 

       Gautinos finansavimo sumos

 

       Gautinų finansavimo sumų 2018-12-31 įstaiga neturi.

 

Gautinos sumos už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas

 

Gautina suma už teikiamas paslaugas įstaigoje yra 6117,49 Eur iš kitų lėšų. Iš jų: tėvų įsiskolinimas už vaikų išlaikymą

lopšelyje-darželyje 4665,01 Eur , mokestis po 0,30 eurus 1317,60 Eur, darbuotojų mokestis už maistą 88,48 Eur ir mokestisuž

salėsnuomą 46,40 Eur..

 

Sukauptos gautinos sumos

 

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, lopšelis-darželis „Rūtelė“ savo apskaitoje užregistravo sukauptas gautinas finansavimo

sumas 29501,37 Eur pagal finansavimo šaltinį: savivaldybės biudžeto – 15719,74 Eur, mokinio krepšelio – 13781,63 Eur.

Savivaldybės biudžeto gautinas sumas sudaro : DU atostogų rezervas 11553,82 Eur, socialinių draudimo įmokų atostogų

rezervas 3522,71 Eur , soc.draudimo įmokos 3,37 Eur, gautinos sumos kitoms išlaidoms kompensuoti (komunalinės paslaugos)

320,95 Eur ir nepiniginiam turtui (maisto produktams) įsigyti 318,89 Eur . Mokinio krepšelio gautinas sumas sudaro : DU atostogų

rezervas 10562,24 Eur, socialinių draudimo įmokų atostogų rezervas 3219,39 Eur.

 

 

6. Informacija apie pinigus ir pinigų ekvivalentus (pastaba Nr. P11)

 

               Informacija apie pinigus ir pinigų ekvivalentus yra pateiktas šio aiškinamojo rašto 17-ojo VSAFAS “Finansinis turtas ir finansiniai

įsipareigojimai”.

 

       Pinigų likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra 6193,61 Eur, esantys nebiudžetinėsesąskaitose. Jį sudaro: rėmėjų lėšos

2152,63 Eur, GPM 2% paramos lėšos 3463,70 Eur ir nebiudžetinės kasos tėvų įnašų lėšos 577,28 Eur .

 

 

7. Finansavimo sumų likučiai (pastaba Nr. P12)

 

Informacija apie finansavimo sumų likučius ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje pateikiama pagal 20-to VSAFAS 5 priedo

formą „Finansavimo sumų likučiai“.

 

Finansavimo sumų likučio detalizavimas pagal finansavimo šaltinį ir tikslinę paskirtį pateikiamas lentelėje:

 

Eil. Nr.

Finansavimo šaltinis

Finansavimo sumų paskirtis

FS likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, Eur

Finansavimo sumų likučio tikslinė paskirtis

1.

Valstybės biudžeto lėšos

Nepiniginiam turtui

84811,02

Ilgalaikio turto likutinė vertė

Nepiniginiam turtui

 

Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams iš MK lėšų

Kitoms išlaidoms kompensuoti

 

Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams iš MK lėšų

2.

Savivaldybės biudžeto lėšos

Nepiniginiam turtui

318791,57

Ilgalaikio turto likutinė vertė

Nepiniginiam turtui

 

Atsargų likutis

Kitoms išlaidoms kompensuoti

 

Išankstiniai apmokėjimai tiekėjams xxx ir ateinančių laikotarpių sąnaudos

3.

Europos Sąjungos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų lėšos

Nepiniginiam turtui

92768,73

Ilgalaikio turto likutinė vertė

Kitoms išlaidoms kompensuoti

 

(Nurodyti projekto pavadinimą ir kokioms išlaidoms padengti skirtos lėšos)

4.

Kitų šaltinių lėšos

Nepiniginiam turtui

42610,09

Ilgalaikio turto likutinė vertė

 

 

Kitoms išlaidoms kompensuoti

5616,33

Paramos (2%GPM) lėšų likutis

 

 

                   Iš viso:

544597,74

 

 

 

8. Finansavimo sumos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį (pastaba Nr. P12)

 

         Informacija apie finansavimo sumas pagal šaltinį, paskirtį ir jų pokyčius per ataskaitinį laikotarpį pateikiama P12 priede

„Finansavimo sumos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpį“.

Per 2018 m. gauta 580161,66 Eur finansavimo sumų, 18186,76 Eur neatlygintinai gauto turto, 593672,34 Eur panaudota

finansavimo įstaigos veiklai, finansavimo sumų sumažėjimas ( dėl 2019 m. sausio mėn. gautų iš Darbo biržos lėšų už 2018 m.

gruodžio mėn.) 68,78 Eur ir finansavimo sumų likutis 2018-12-31 yra 544597,74 Eur.

 

          Per 2018 metus gauta finansavimo sumų :

 

          Iš valstybės biudžeto – 218448,60 Eur . Tame skaičiuje 209800,00 Eur gauta iš Plungės raj. savivaldybės iždo , 748,60 Eur

( nemokamam maitinimui) gauta iš Plungės raj. savivaldybės administracijos ir 7900,00 Eur Valstybės dotacijos optimizavimo lėšos.

         Iš savivaldybės biudžeto – 359000,00 Eur gauta iš Plungės raj. savivaldybės iždo.

         Iš kitų šaltinių gauta 2713,06 Eur. Juos sudaro: 2% GPM paramos lėšos 1436,28 Eur, UAB “Mažeikių mėsinė” paramos lėšos

858,00 Eur, UAB “LHM House” parama 100,00 Eur, Lietuvos vaikų irjaunimo centro 250,00 Eur, Darbo biržos įvesta suma 68,78 Eur.

 

                      Per 2018 metus neatlygintinai gauta turto už 18186,76 Eur :  

 

             Vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 4 d. įsakymuNr. D-848 “Dėl ilgalaikio

materialiojo turto, sukurto atliekant medinių langų keitimo plastikiniais langais darbus, vertės perdavimo”, įstaigai pagal 2018 m. spalio

15 d. perdavimo ir priėmimo aktą Nr. TPA – 59 , perduota ilgalaikio materialiojo turto už 2483,00 Eur.

             Vadovaujantis Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu 2018 m. lapkričio 7 d. Nr.D-963 “Dėl

ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, sukurto Plungės lopšelyje-darželyje”Rūtelė”, vertės perdavimo “, lopšeliui-darželiui “Rūtelė”,

perdavimo ir priėmimo aktu 2018m. lapkričio 7 d. Nr.TPA - 68 , perduota ilgalaikio turto nebaigtos statybos 9844,95 Eur vertė.

             Iš Europos Sąjungos biudžeto nemokamai maisto produktų tiekimo programai įgyvendinti gauta maisto produktų už 4986,10 Eur.

Tame skaičiuje 3312,43 Eur gauta iš AB “Žemaitijos pienas” ir 1673,67 Eur gauta iš UAB “Vaisiai Jums”.

             Iš kitų finansavimo šaltinių nemokamai gauta turto už 872,71 Eur. Iš labdaros ir paramos fondo “Švieskime vaikus” gauta

grožinės literatūros už 13,84 Eur, iš UAB “Slaugvitos” turto už 513,94 Eur, Plungės “Rotary” klubo už 88,00 Eur, UAB Telšių regioninio

atliekų tvarkymo centro” už 56,93 Eur ir UAB “Gudragalvio” už 200,00 Eur.

 

                      Per 2018 metus panaudota finansavimo sumų 593672,34 Eur :

 

išvalstybės biudžeto 219528,35 Eur, iš Savivaldybės biudžeto 361828,92 Eur, Iš Europos Sąjungos lėšų 7297,18 Eur , iš kitų šaltinių

5017,89 Eur.

 

 

9. Informacija apie įsipareigojimų dalį eurais ir užsienio valiutomis

 

               Informacija apie įsipareigojimų dalį nacionaline ir užsienio valiutomis yra pateikta P24 Informacija apie įsipareigojimų

dalį (įskaitant finansinės nuomos (lizingo)) įsipareigojimus eurais ir užsienio valiutomis priede. Plungės lopšelio-darželio “Rūtelė” visi

įsipareigojimai įvertinti nacionaline valiuta eurais ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra 33695,44 Eur.

 

 

 

10. Informacija apie kai kurias trumpalaikes mokėtinas sumas (pastaba Nr. P17)

 

               Informacija apie kai kurias trumpalaikes mokėtinas sumas yra pateikiama P17 „Trumpalaikės mokėtinos sumos“ priede.

Tiekėjams mokėtinas sumas sudaro kreditinis įsiskolinimas už komunalines paslaugas, ryšių paslaugas, už maisto

produktus, už prekes ir už kvalifikacijos kėlimą .

 

Eil.

Nr.

Kreditoriaus pavadinimas

Įsiskolinimo suma, Eur

1.

AB “Energijos skirstymo operatorius”

83,67

2.

UAB “Energijos tiekimas”

237,28

3.

UAB “Tele 2“

29,81

4.

Telia Lietuva AB

27,50

5.

UAB “Grūstė”

2515,61

6.

UAB “Duonos kepiniai”

88,09

7.

UAB “Žemaitijos pienas”

1210,99

8.

UAB “Mažeikių mėsinė”

621,76

 

Viso:

4814,71

 

Su darbo santykiais susijęs įsipareigojimas yra mokėtina socialinio draudimo suma 3,37 Eur Valstybinio socialinio draudimo

fondo valdybai.

 

Kiti gauti išankstiniai mokėjimai 19,20 Eur yra tėvų permokos užvaikų išlaikymą.

 

Sukauptas mokėtinas sumas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje 28858,16 Eur sudaro sukauptos atostogų rezervo sąnaudos

22116,06 Eur ir sukauptos atostogų rezervo socialinio draudimo sąnaudos 6742,10 Eur.

 

Kitų trumpalaikių įsipareigojimų įstaiga neturi.

 

 

 

 

11. Informacija apie grynąjį turtą

 

Informacija apie grynąjį turtą yra pateikiama Grynojo turto pokyčių ataskaitoje. Grynasis turtas ataskaitinio laikotarpio

pabaigoje yra 4190,75  Eur, sukauptas perviršis 4190,75 Eur .

 

 

12. Veiklos rezultatų ataskaita

 

             PAGRINDINĖS VEIKLOS PAJAMOS

 

     Plungės lopšelio darželio “Rūtelė” pagrindinės veiklos pajamos yra  668844,70 Eur. Jas sudaro :

 

Finansavimo pajamos

 

Pagrindinės veiklos finansavimo pajamos yra 594945,14 Eur, kurios yra iš skirtingų finansavimo šaltinių:

         Finansavimo pajamas iš valstybės biudžeto 216446,72 Eur sudaro: skaičiuojant IMT nusidėvėjimą

pripažintos finansavimo pajamos 1082,75 Eur, panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos 6173,99 Eur,

iš kurių mokinio krepšelio pajamos 5425,39 Eur ir mokinių nemokamo maitinimo pajamos 748,60 Eur . Panaudotų

finansavimo sumų kitoms išlaidoms įsigyti pajamos 209189,98 Eur, iš kurių mokinio krepšelio pajamos 201289,98 Eur ir

tikslinės valstybės lėšų dotacijos pajamos darbo užmokesčiui ir soc. draudimo įmokoms 7900,00 Eur.        

         Finansavimo pajamas iš savivaldybės biudžeto 366183,35 Eur sudaro: panaudotų finansavimo sumų

ilgalaikiam turtui įsigyti pajamos 2828,92 Eur, panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos 8415,22 Eur, panaudotų

finansavimo sumų kitoms išlaidoms pajamos 354939,21 Eur.

       Finansavimo pajamas iš ES lėšų 7297,18 Eur sudaro: Europos Sąjungos biudžeto nemokamai maisto produktų

tiekimo programai įgyvendinti gauti maisto produktai už4986,10 Eur ir , skaičiuojant IMT nusidėvėjimą pripažintos finansavimo

pajamos 2311,08 Eur.

       Finansavimo pajamas iš kitų finansavimo šaltinių 5017,89 Eur sudaro: skaičiuojant IMT nusidėvėjimą pripažintos

finansavimo pajamos 729,92 Eur, panaudotų finansavimo sumų atsargoms įsigyti pajamos 3955,45,Eur ir panaudotų finansavimo

sumų kitoms išlaidoms pajamos 332,52 Eur. Tai finansavimo pajamos, gautos iš paramos, projektų lėšų ir iš Darbo biržos pagal

įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo ir finansavimo sutartį atliekamus darbus.

 

Pagrindinės veiklos kitos pajamos (pastaba Nr.P21)

 

     Pagrindinės veiklos kitos pajamos yra pajamos už vaikų išlaikymą biudžetinėje įstaigoje 73899,56 Eur.

       Pervestinų į biudžetą pagrindinės veiklos kitų pajamų , gautų iš iždo ir per ataskaitinį laikotarpį nepanaudotų, įstaiga neturi.

            

 

 KITOS VEIKLOS REZULTATAS

    

   Kitos veiklos pajamos (pastaba Nr.P21)

 

Per ataskaitinį laikotarpį įstaiga už suteiktas paslaugas, kurių teikimas nėra priskirtas prie subjekto pagrindinės veiklos, uždirbo

980,00 Eur kitos veiklos pajamų. Visos šios pajamos gautos už vaikų ugdymui, lavinimui, švenčių renginiams nuomojamą

salę iš VšĮ “Klaipėdos žingsnis”, P.Mendeikos įmonės “Vaivorykštės teatras”, VšĮ “Flinto projektai”, Ievos Simanauskaitės,

Jūratės Varpiotienės, Daivos Gailienės, Lidijos Poškuvienės. Taip pat už suaugusiųjų pilateso užsiėmimams nuomojamą salę iš

Erikos Prišmontaitės.

 

Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų įstaiga neturi.

 

12. Informacija pagal veiklos segmentus (pastaba Nr. P02)

 

Informacija apie pagrindinės veiklos sąnaudas ir pinigų srautus pagal veiklos segmentus yra pateikta P2 priede „Informacija

pagal segmentus“. Sąnaudos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos buvo padarytos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo

laiką. Pinigų srautai – ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos.

 

           Įstaigos pagrindinės veiklos sąnaudos yra 669937,57 Eur. Lyginant su 2017 m., pagrindinės veiklos sąnaudos padidėjo

48887,68 Eur ( 7,86 proc.). Jas sudaro:

           DU ir socialinio draudimo sąnaudos 520262,18 Eur ( 77,66 proc. nuo pagrindinės veiklos sąnaudų, pastaba Nr. P22).

Lyginant su 2017 m., jos didesnės 34209,94 Eur ( 7 proc.), nes nuo 2018-01-01 padidėjo minimali mėnesinė alga iki 400,00 Eur. Taip

pat nuo 2018-02-01 keitėsi (didėjo) pedagoginių darbuotojų darbo užmokestis. Plungės raj. savivaldybės tarybos 2018 m. spalio 25 d.

sprendimu Nr. T1-234 padidinta mokinio krepšelio sąmata 11200,00 Eur.

       Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos 6952,67 eurų. Lyginant su 2017 m. jos sumažėjo 84,80 Eur ( 1,2 proc.).

       Komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudos 39311,16 eurų . Lyginant su 2017 m., jos padidėjo 461,78 Eur ( 1,2 proc.) .

       Komandiruočių sąnaudos 330,58 Eur. Lyginant su 2017 m., sumažėjo 67,97 Eur ( 20,5 proc.) .

       Kvalifikacijos kėlimo sąnaudos 1137,90 Eur.

       Paprastojo remonto ir eksploatavimo 1516,01 Eur.

       Sunaudotų atsargų savikaina  94149,06 Eur.

       Kitų paslaugų sąnaudos 6175,03 Eur ( buh. apskaitos programų priežiūra, svarstyklių, manometrų patikra ir kt.).

       Kitos sąnaudos 102,98 Eur (spaudinių prenumerata).

 

 

                                                         Apskaitos politikos keitimo ir esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka

 

Apskaitos politikos keitimo ir esminių apskaitos klaidų taisymo įtakos per ataskaitinį laikotarpį įstaigoje nebuvo.

 

 

                                                                         Nebalansinės sąskaitos

 

 

Naudojamas įstaigos veikloje inventorius apskaitomas nebalansinėje sąskaitoje. Jo vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

148707,26 Eur.

 

Plungės lopšelis-darželis “Rūtelė” pagal 2007 m. rugsėjo 26 d. valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. V2-PN68/2007-0132

naudoja 10049 kv.m. ploto žemės sklypą. Sutartis sudaryta penkiasdešimčiai metų nuo sutarties sudarymo dienos

( iki 2057-09-25) , bet ne ilgesniam laikotarpiui nei reikia valstybės ir savivaldybės funkcijoms atlikti.

Indeksuota neatlygintinai pagal panaudos sutartį naudojamo žemės sklypo vertė 33527,57 Eur, ši suma apskaitoma

nebalansinėje sąskaitoje.

 

 

 

 

                                                                       Kitos pastabos

 

Per ataskaitinį laikotarpį apskaitiniai įverčiai nebuvo keičiami.

 

Esminių ir neesminių klaidų per ataskaitinį laikotarpį nepastebėta.

 

Plungės lopšelyje-darželyje “Rūtelė” nenumatomas   restruktūrizavimas arba veiklos nutraukimas.

 

Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ar neapibrėžtojo turto pokyčių per ataskaitinį laikotarpį įvertinta nebuvo.

 

Sprendimų dėl teisinių ginčų per ataskaitinį laikotarpį nebuvo priimta.

 

          

 

 

 

                            

Įstaigos vadovas                                                                                           Kristina Valienė

 

 

A.V

 

Atnaujinta Antradienis, 26 Kovas 2019 16:15